Diatomitas, taip pat žinomas kaip diatomitas, yra natūraliai susidaranti silicio uoliena, daugiausia sudaryta iš suakmenėjusių senovės diatomų liekanų – tam tikros rūšies mikroskopinių vienaląsčių dumblių. Šie dumbliai turi silikatinius kiautus, kurie žūdami kaupiasi vandens telkinių dugne ir laikui bėgant vyksta geologiniai procesai, suformuojant diatomito nuosėdas.
Pagrindinė diatomito cheminė sudėtis yra SiO2, dažnai sudaro daugiau nei 80% jo kiekio, su kitų oksidų, tokių kaip Al2O3, Fe2O3, CaO, MgO ir organinių priemaišų, pėdsakai. Jo unikalios fizinės savybės yra didelis poringumas (iki 90%), didelis savitasis paviršiaus plotas ir didelė adsorbcijos geba, kurią lemia mikroporinga struktūra.
Diatomitas yra lengvas, minkštas ir porėtas, įvairių spalvų – nuo baltos iki pilkšvai baltos, šviesiai geltonos ar net šviesiai rusvai pilkos spalvos. Jis turi aukštą lydymosi temperatūrą, cheminį stabilumą ir netirpsta druskos rūgštyje, bet tirpsta šarmuose.
Dėl savo išskirtinių savybių diatomitas plačiai naudojamas įvairiose pramonės šakose. Žemės ūkyje jis naudojamas kaip natūrali trąša ir dirvožemio gerinimo priemonė, gerinanti dirvožemio struktūrą, oro pralaidumą ir vandens sulaikymą. Statybų pramonėje dėl geros šilumos izoliacijos ir higroskopiškumo ji naudojama kaip izoliacinė ir šilumą išsauganti medžiaga. Be to, diatomitas yra ideali vandens valymo filtravimo terpė, galinti pašalinti suspenduotas kietąsias medžiagas, sunkiųjų metalų jonus, bakterijas ir organinius teršalus.
